Lėlės ir jų istorijos

Lėlė Aretė

 

• Šeima: gyvena su tėčiu ir mama. Ji yra vienturtė.
• Tautybė: Aretė gimė Lietuvoje. Jos mama rusė, tėvas lietuvis. Šeimoje bendraujama lietuvių kalba. Netoliese gyvena seneliai – rusai. Ji daug laiko praleidžia su seneliais bendraudama rusiškai.
• Patinka/ skirtumai: Mergaitei patinka piešti. Žaisti su savo katinu. Patinka laiką leisti su seneliais.
• Vengia triukšmo, taisyklių. Sunkiau suvokia bendrai sakomas užduotis. Nepatinka būti tarp daug žmonių. Jautriai reaguoja į nesėkmes.
• Mėgstamas maistas: Mėgsta vaisius, salotas, bandeles, saldumynus.
• Nemėgsta – razinų, žuvies.
• Baimės: Aretė bijo suklysti. Bijo, kad apie tai nesužinotų šeima. Labai bijo prarasti artimuosius.
• Fizinis savitumas: Jai dabar 6 metai, brunetė, žydros akys. Ji mažesnė už bendraamžius.
• Istorija: Vaikai gavo užduotį ir ėmėsi darbo. Aretė negirdėjo užduoties. Klausti bijojo. Kitaip ją atliko – neteisingai. Šalia sėdėjęs berniukas pasakė „Ką čia padarei?“. Dabar ji išsigandusi, bijo parodyti savo darbą. Jį slepia.

Aretės istorija

Pirmadienio rytas. Vaikai renkasi į grupę. Laukdami užsiėmimo pradžios vaikai būriuojasi grupelėse. Vieni vaikai žaidžia, kiti konstruoja. Į grupę atėjo Aretė. Ji be sustojimo kalba apie savaitgalį kartu su seneliais ir kitais giminaičiais. Jos kalboje daugybė rusiškų žodžių ir išsireiškimų. Vaikai veikia savo ir su mergaite pokalbio nepradeda.

Prasidėjo užsiėmimas. Vaikai įsijungė į veiklą. Aretė negirdi. Ji vis norėjo kalbėti ne apie tai. Baigus kiekvienas rodo savo rezultatą, paaiškina, kodėl jį taip atliko. Aretė tyli. Auklėtoja paklausia Aretės ar ji atliko. Aretė supyksta. Šalia sėdėję vaikai ją ragina „Sakyk“, „Ko tyli?“, „Tik sakyk lietuviškai‘. Ji tyli. Vienas berniukas sušunka: „Ji nieko nemoka, todėl visada kai reikia tyli“.
Aretė nebesuvaldo savo emocijų. Ji pradeda stumdyti šalia sėdintį vaiką, daužia kitam. O pati susigūžia ir tyli.

Ką pasakytumei tu Aretei...

Lėlė Etanas

• Šeima: gyvena su tėčiu ir mama. Turi vyresnį brolį.
• Tautybė: Etanas gimė Lietuvoje. Jo mama ir tėtis lietuviai. Šeimoje bendraujama lietuvių kalba.
• Patinka/ skirtumai: patinka bendrauti su draugais, žaisti judrius žaidimus, bėgioti, padėti suaugusiems. Mėgsta daug valgyti.
• Nepatinka, kai iš jo juokiasi. Nepatinka stalo žaidimai, ugdomoji veikla atliekama prie stalo.
• Mėgstamas maistas: Mėgsta valgyti patiekalus pagamintus iš mėsos, saldumynus.
• Nemėgsta – varškės, makaronų.
• Baimės: Bijo vabalų, būti vienas.
• Fizinis savitumas: Jam dabar 5 metai, tamsių plaukų, rudos akys. Jis stambaus sudėjimo.
• Istorija: Etanas labai mėgsta bėgioti, tačiau dažnai bėgdamas užkliūva už draugų ar daiktų ir griūna. Etanas labai nori draugauti, bet kartais per stipriai reiškia emocijas ir užgauna draugus, kartais to nenorėdamas. Draugai vengia Etano, nes bijo, kad jis juo užgaus ir iš jo juokiasi, kad yra apkūnus. Etanas tada jaučiasi blogai, nes dėl savo apkūnumo yra nerangus.

Etano istorija

Vieną trečiadienį Etanas atėjo į darželį linksmas, geros nuotaikos, šnekėjosi su draugais. Ryto rato metu klausė mokytojos pasakojimų, aktyviai dalyvavo veikloje. Po užsiėmimų vaikai rengiasi į lauką. Etanas apsidžiaugia, kad eina į lauką, iš to džiaugsmo per stipriai apkabina draugą ir jį paverčia. Draugas supyksta, nes jam buvo nesmagu, kad Etanas jį apkabino neįspėjęs, o kiti draugai išsigando, kai jie nuvirto. Etanas stengiasi būti visada malonus, todėl gražiai atsiprašo draugo ir prižada pasistengti daugiau taip nedaryti.
Etanas beskubėdamas užkliūva dar kelis draugus. Vaikai pradeda pykti, kad jis storas, todėl vis užkliūva. Iš pradžių Etanas stengiasi visų atsiprašyti, bet vaikai pradeda juoktis iš jo, vadinti negražiais žodžiais. Berniukas prašo draugų taip nesielgti, bet draugai jo negirdi ir toliau juokiasi. Etanas pradeda verkti. Jam skaudu dėl draugų žodžių. Vienas berniukas priėjęs prie Etano jį pastumia ir pasako, kad Etanas yra storas ir trukdo praeiti draugams. Etanas supyksta ir pradeda mušti draugą. Jis supyksta, nes pats stengiasi būti geras, užgavęs atsiprašyti, bet draugai iš jo tyčiojasi, nes yra apkūnus ir juokiasi, stumdosi. Mokytoja išskiria vaikus ir visiems kartu išėjus į lauką, pasikviečia susėsti ratu ir pasikalbėti.

• Kaip jaučiasi Etanas?
• Kodėl Etanas taip pasielgė?
• Kodėl kiti vaikai iš jo juokiasi?
• Kaip padėti Etanui, kad kiti vaikai nesijuoktų iš jo
• Ką reikia daryti, kad vaikai priimtų kitų skirtumus ir nesijuoktų iš vaikų, kurie yra kitokie?

Lėlė Lilė 

•  Šeima: gyvena su tėčiu ir mama. Turi 2 seseris.
• Tautybė: Lilė gimė Lietuvoje. Jos mama ir tėtis lietuviai. Šeimoje bendraujama lietuvių kalba.
• Patinka/ skirtumai: patinka ramūs žaidimai, su savo gerais draugais mėgsta žaisti ir judrius žaidimus. Patinka vartyti knygutes ir klausytis pasakų, kai skaito.
• Nepatinka, kai reikia pasakyti kažką atsistojus prieš kitus. Nepatinka dėmesys, mėgsta veikti, kad būtų nepastebėta, nes drovisi.
• Mėgstamas maistas: Mėgsta valgyti makaronus, žuvį, trintas sriubas, ledus. Nemėgsta – pomidorų, košių.
• Baimės: Bijo tamsos, bijo, kad neturės draugų.
• Fizinis savitumas: Jai dabar 4 metai, šviesūs plaukai, žalios akys. Nešioja akinius.
• Istorija: Lilė labai mėgsta žaisti su draugais, bet tik su tais, kuriuos gerai pažįsta. Kai grupėje nėra jos draugų, ji nedrįsta prieiti ir pakalbinti kitų grupės draugų, todėl jaučiasi labai vieniša. Lilė nori draugauti ir žaisti su kitais, bet nedrįsta. Kaip galėtumėme padėti Lilei, kad ji būtų drąsesnė? Kaip jūs susipažįstate su naujais draugais? Ką patartumėt Lilei?

Lilės istorija

Lilė grupėje turi du gerus draugus, su kuriais jaučiasi puikiai, su kuriais bendrauja ir žaidžia. Su jais būna drąsi, pasakoja apie save, ką veikia savaitgaliais. Būna liūdna, kai draugai suserga ir ateina į grupę, tada Lilė visą laiką grupėje būna viena, nes bijo prieiti pakalbinti kitus.
Visą mėnesį vaikai su tėveliais ruošė pristatymus apie savo augintinius ir šiandien grupėje reikia pristatyti savo darbelį. Lilė jau namie prašo, kad mama leistų neiti į darželį. Ji nerimauja, kad jai nepavyks ir visi juoksis iš jos. Mama ją padrąsina. Bet Lilė vis tiek nerimauja. Kai prasideda pristatymai, ji sėdi prie draugų ir vis sako: „aš nenoriu“, „bijau“, „o kas bus, jei iš manęs juoksis?“. Atėjus Lilės eilei pristatyti, ji neina, tyli. Padrąsinta mokytojos atsistoja ir drebančiu balsu pristato. Visi klausėsi, niekas nesijuokė, bet po pristatymo Lilė blogai jautėsi, vis kažko nerimavo, nes galvojo, kad jai nepavyko. Kaip manai kodėl? Ką galėtumėm padaryti, kad ji pasijustų drąsiau? Kaip galėtumėm Lilę padrąsinti?